Rumšiškių miestelio gyvenime daug įvykių ir datų, kurias šiais ir kitais metais turėtume pažymėti.
Kaip žinome, Rumšiškės pirmą kartą paminėtos 1382 metų liepos 1 d. Vygando Marbugiečio žygio į Lietuvą aprašyme. Tad kitais metais sukaks 640metų! Jau 1503 m. čia buvo vienas iš keturių Kauno pavieto valsčių centrų, gyvenvietė vadinamas miesteliu. Rumšiškių seniūnu buvo Stanislovas Albrechtas Radvila. 1700 metais miestelis jau vadinamas miestu.
* * * *
470 metų nuo Barboros Radvilaitės mirties.
Apie 1550 m. Žygimantas Augustas (1520–1572) Rumšiškes padovanojo savo žmonai Barborai Radvilaitei (1522–1551). Tad kitą metą paminėsime Barboros Radvilaitės 500 metų metų sukaktį!
* * * *
Prieš 230 metų, tai yra 1791 m. gruodžio 12 d., karalius Stanislovas Augustas suteikė Rumšiškėms miesto privilegiją ir patvirtino miesto herbą- tris dvigubas sidabrines heraldines lelijas raudoname fone. Ši herbą, kiek pakeistą, naudojame iki šiol.
* * * *
Prieš 220 metų, tai yra 1801 m., gimė Rumšiškių klebonas Feliksas Višinskis. Tai jis paskatino Raštininkų mokyklos naujoką Antaną Baranauską rašyti, šelpė jį knygomis (A. Baranauskas yra paskyręs jam eilėraštį). 1831 m. miestelyje pasirodžiusiems sukilėliams, F. Višinskis ant kalno laikė Šv. Mišias, juos laimino, pasakė kalbą. Bausmės išvengė. Tuo metu miestelyje gyveno beveik tūkstantis gyventojų. Būdamas klebonu, F. Višinskis vietos pradžios mokykloje vaikus mokė tikybos.
* * * *
Prieš 170 metų, tai yra 1851 metų pradžioje, į Rumšiškes iš Anykščių mokytis raštininkų mokykloje atvyko šešiolikmetis valstiečio sūnus Antanas Baranauskas, būsimasis poetas ir vyskupas. Jau tų metų balandyje jis parašė savo pirmąjį eilėraštį (lenkų kalba) “Nemuno potvynis Rumšiškėse, 1851 m.” Žinoma, kad A. Baranauskas 1853 m. vietos pradžios mokykloje pavadavo susirgusį mokytoją.
* * * *
Prieš 60 metų. Rumšiškės persikėlė ant kalno, į buvusių Byliškių, Vosyliškių ir Užtakų kaimų vietas. 1961 m. gegužės 16 d. sovietinės Lietuvos valdžios įsaku Byliškių ir Vajakiškių kaimų vardai panaikinti.
informaciją dalinasi: Stanislovas Abromavičius